Ką mes sužinome apie Jėzų iš Senojo Testamento?

 Kaip tikriausiai žinome, žydai Bibliją suskirstė į tris dalis (Tora – Įstatymas, Nevimas – istorinės ir pranašų knygos, Ketuvimas – psalmės, patarlės, pranašystės, istorinės ir išminties knygos). Tai buvo vieninteliai įkvėpti Raštai Jėzaus laikais, kurie pažadėtąjį Mesiją leido atpažinti Viešpatyje Jėzuje. Jėzus kviečia patikrinti, kas apie jį parašyta hebrajų raštuose Luko 24:44:

Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“

Pacituotoje ištraukoje Jėzus atkreipia dėmesį į pranašystes, liudijančias, kad jis yra Kristus arba Mesijas, apie kurį kalbama hebrajų raštuose.

Kas yra svarbu ir ką reikia pabrėžti, kad iki 60 m. po Kr. Jėzaus pasekėjai naudojo TIK Senojo Testamento Raštusir žodines tradicijas, nes dar nebuvo parašytos Šventojo Rašto evangelijos ir laiškai. Čia iškyla išvada, kad po Jėzaus mirties, maždaug po 30 metų, hebrajų Raštai buvo vieninteliai rašytiniai įrodymai, kuriuose Jėzus atpažįstamas kaip pažadėtasis Mesijas. Ar žydai, remdamiesi mesijinėmis pranašystėmis, tikėjosi, kad ateis Mesijas ar Trejybės Dievo antrasis asmuo?

 Ką pranašystės hebrajų Raštuose skelbė apie Jėzų?

Taigi, ar pranašystės atskleidė, kad Dievas antrame asmenyje ateis į žemę? Tokių užuominų (žinučių) Senajame Testamente bergždžia ieškoti.

Remiantis Šventuoju Raštu, žydai tikėjosi tokio žmogaus kaip Mozė pasirodymo!

NIEKAS nesitikėjo, kad pats Dievas nusileis į žemę, kadangi jokia pranašystė to nepranašavo!

Pats Jėzus net cituotoje eilutėje nurodo mokiniams, kad pranašystės nurodo jį kaip Mesiją … o ne Dievą.

Jėzaus mokiniai puikiai suprato, kas yra Jėzus. Jono 1:41, kai Andriejus sutiko Petrą, jis jam nepasakė, kad jie sutiko Dievą … bet Dievo pažadėtąjį Mesiją:

„Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“)“.

Panašiai Simeonas nepatirs mirties, kol nepamatys pažadėto Mesijo, tai skaitome Luko 2:26.

„Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo“.

Ką reiškia Mesijas

Žodis „Mesijas“ (kilęs iš hebrajų kalbos veiksmažodžio „maszách“ šaknies), kuris reiškia „pateptas“ arba „pateptasis“. Šis žodis reiškia Dievo išrinktojo patepimą (anksčiau aliejus buvo pilamas ant išrinktojo galvos, kitaip sakant „jis buvo pateptas“). Mesijas (pateptasis) į graikų kalbą yra išverstas kaip Kristus, ir veltui reikia ieškoti fakto, kad pats Dievas turi būti Mesiju, nes tai prieštarautų šio žodžio prasmei.

Skaitydami Mato 16:15-20 neturėtume abejoti, kad Jėzus buvo Mesijas, o ne „antrasis Dievo asmuo“. Jėzus klausė savo mokinių tiesiogiai (žr. 15 eilutę): „O kuo jūs mane laikote?“, tada skaitome Mato 16:16, Petras tarė: „ … Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.

Ar Jėzus prieštaravo šiems žodžiams? Ar jis paaiškino, kad yra trejybės Dievo dalis? Priešingai, Mato 16:20 atskleidžia, jog jis griežtai uždraudė mokiniams „… niekam neskelbti, kad Jis yra Mesijas“.

Jėzus turėjo puikią galimybę savo artimiausiems mokiniams paaiškinti, kad jie kalbėjosi su įsikūnijusiu Dievu (kitu Jo asmeniu), tačiau to nepadarė.

Apibendrinant ligšiolinius svarstymus, padarykime svarbią išvadą: Nesuprasdami, ką Senojo Testamento tekstuose reiškė žodis „Mesijas“, nesuprasime, kas buvo Jėzus. Šį terminą plačiau paaiškiname įraše (straipsnyje): Ar Viešpats Jėzus yra Tavo Mesijas?

Kas tai supranta, žino, kad Mesijas NEGALI BŪTI PATS Dievas, nes Mesijas yra Dievo pasirinktas ir Dievo pateptas asmuo. Tai aiškiai rodo frazė „Viešpaties Mesijo“, pavartota Luko 2:26.

Simeonas turėjo matyti ne patį Dievą, o Dievo (Viešpaties) Mesiją.

Mesijinės pranašystės

Jėzus išpildė apie 300 skirtingų pranašysčių, užrašytų Senajame Testamente, tai įrodo Evangelijos pasakojimai ir laiškai.

Kviečiame jus išstudijuoti bent keletą šių mesijinių tekstų apie Viešpatį Jėzų, kad įsitikintumėte, jog jie nurodė ne į Dievo atėjimą, o į Dievo išrinktojo, tokio žmogaus kaip Mozė, pasirodymą.

Tai aiškiai pasakyta, pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 18 skyriuje, 15 ir 18 eilutėse:

„ Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane – jo klausykite!“. „Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu“.

Kaip matome, ne Dievas turėjo pasirodyti žemėje, o išpranašautas pranašas panašus į Mozę! Jei pats Dievas nusileistų į žemę, ar būtų tikslinga lyginti Dievą su Moze ir sakyti, kad Jėzus yra pranašas kaip ir Mozė? Vis dėlto Biblijos tiesa yra ta, kad tiek Mozė, tiek Jėzus buvo pranašai, kalbėję to paties Dievo vardu, kaip ir Dievas YHWH.

Jėzaus mokiniai panašiai samprotavo ir po Jo mirties bei prisikėlimo. Steponas pabrėžtinai tai pasakė Apaštalų darbuose 7:37:

„Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane“.

Jahvės tarnas

Remiantis šiais žodžiais, ne Dievas turėjo pasirodyti Žemėje, bet Dievas turėjo prikelti pranašą panašų į Mozę. Šis pranašas turėjo kilti „iš brolių tarpo“, tai yra iš išrinktosios tautos (turėjo būti žmogumi), Mesiju ir būti panašus į Mozę, Jahvės Tarnu!

Šia tema Jozuės 1:7 mes skaitome:

„Tik būk stiprus ir labai ryžtingas, ištikimai elgdamasis pagal visą Mokymą, kurį mano tarnas Mozė tau davė. Nenutolk nuo jo nei į dešinę, nei į kairę, kad tau sektųsi, kur tik tu eitumei!“

Pranašystės rodo, kad Jėzus, kaip ir Mozė, turėjo būti „Jehovos tarnas“?

Tai paaiškėja, perskaičius Izaijo 42:1:

„Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi.Apgaubiau jį savo dvasia,kad neštų tautoms teisingumą“.

Apie ką kalba pranašas? Ar frazės „mano tarnas“, „išrinktasis“, „kuriuo aš gėriuosi“ įrodo asmenų lygybę Trejybėje, ar labiau paneigia trigubo (trejybės) Dievo dogmą?

Verta susimąstyti, ar Dievas gali apie savo tariamą kitą asmenį pasakyti, kad jis yra Jo (Jahvės) tarnas, prisiimdamas šių asmenų lygybę?

Tūkstantmečio Biblijos antrojo leidimo žodynėlyje skaitome, kad Izaijo 42 titulas „JAHVĖS TARNAS“ kyla iš žydų tradicijos, o Naujajame Testamente nurodytas kaip MESIJAS! Ar apaštalai tai suprato panašiai? Žinoma.

Apd 4:26-27 tai aiškiai pasakoma:

„Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Mesiją. Taip. Šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei“.

Kas, pasak Izaijo, būtų Mesijas? Ar Jis nėra „Jahvės tarnas“? (Ši tema išsamiau aptariama įraše (straipsnyje) Kas yra Jahvės tarnas?).

Mylimasis sūnus

Ką pats Dievas mums sako apie Jėzų? Jėzaus krikšto metu Dievas kalba apie Jėzų. Mato 3:17:

„O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

Ar šie žodžiai (kad Dievas buvo patenkintas Jėzumi) turėtų prasmę, jei Dievas kalbėtų apie save (ar apie savo kitą asmenį)?

Tūkstantmečio Biblijos leidime šios eilutės išnašoje rašoma:

„Žodžių, kurie išgirsti iš dangaus, unikalumas yra tas, kad: 1) Jėzus vadinamas mylimu Sūnumi. Graikų kalboje šis terminas taip pat gali reikšti „mylimiausią tarną“, ir tada mes turėtume tam tikrą užuominą į Viešpaties tarną Iz 42:1; 2)“

Niekas neabejoja, kad Izaijo knygoje minimas „Jehovos tarnas“ yra Viešpats Jėzus (taip pat žr. Izaijo 42:1-4; 49:1-6; 50:4-9; 52:13-15; 53:12-13).

Tą pačią išvadą darome, skaitydami Apaštalų darbų 10:38, kad Dievas buvo su Juo (su Jėzumi). Kodėl iškyla tokia išvada, jei Jėzus yra tas pats Dievas?

Jei tai išpranašauta pranašystėse, Mesijas negali būti Dievo „antrasis asmuo“. Tokią išvadą patvirtina kiti Senojo Testamento teiginiai, pavyzdžiui,  Danieliaus 7:13-14.

Danieliaus pranašystės

Spręskite patys, jei iš šios vizijos galime padaryti išvadą, kad Jėzus yra antrasis VIENO Dievo asmuo. Danieliaus 7:13-14:

„Aš mačiau nakties regėjime dangaus debesimis ateinantį tarsi žmogaus sūnų. Jis buvo privestas prie Amžinojo. Jam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė – nesunaikinama!“

Ar skaitant šį tekstą nesusidaro įspūdis, kad Viešpats Jėzus (Žmogaus Sūnus) ir „Amžinasis“ yra du skirtingi asmenys? Ar Dievą galima „atvesti“ prieš tą patį Dievą?

O kas nutiko šioje vizijoje su trečiuoju tariamu Dievo asmeniu, t.y. „Šventąja Dvasia“?

Steponas turėjo panašią viziją prieš pat jį užmėtant akmenimis. Tai skaitome Apaštalų darbų 7:56.

„Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“.

Be to, kad vizijoje šalia Dievo nėra Dvasios, šiame aprašyme taip pat verta paminėti, kad Steponas Jėzų mato Dievo dešinėje (o ne Tėvo dešinėje)! Darant prielaidą, kad turime vieną Dievą, o kitas Jo asmuo yra tas pat Dievas, ar jis negali stovėti prie Dievo dešinės!

Ar galima Dievui patikėti valdymą?

Pranašiškoje vizijoje Danielius matė, kad „žmogaus sūnui“ patikėta valdyti. Jei Jėzus nuo pat pradžių būtų buvęs Dievas, nebūtų reikėję patikėti jam karalystės, kurią, kaip ir Dievas, jau būtų turėjęs, tačiau pranašystės aiškiai skelbia, kad būsimasis Mesijas bus išaukštintas Dievo, kuris patikės jam VALDYMĄ, o tai matyti iš žemiau cituojamų eilučių:

Jer. 23:5. „Ateis diena, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.
Iz. 32:1.  Štai karalius karaliaus teisume ir kunigaikščiai valdys teisingai.
Ezech. 37:24. Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir jie turės vieną ganytoją. Jie laikysis mano sprendimų ir vykdys mano nuostatus.
Iz. 11:3. Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi.
Ps. 110:2. VIEŠPATS išplės tavo galybės skeptrą iš Ziono: „Valdyk tave supančius priešus!“
Ps. 2:6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Ziono – savo šventojo kalno!“
Zachar. 9:10. Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, ir jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės (t.y. Eufrato) ligi žemės pakraščių.

 Visa valdžia Man suteikta

Ar prireiktų pranašysčių, pranašaujančių apie pačio Dievo karaliavimą? Ką sako pats Jėzus? Ar jis tvirtina, kad kaip Dievas jis visada karaliavo? Perskaitykite jo žodžius, užrašytus Mato 28:18:

„Tada Jėzus priėjo prie jų ir tarė šiuos žodžius:„ Man suteikta visa valdžia danguje ir žemėje “.

Kodėl Jėzus sakė, kad jam suteikta valdžia? Ar jis to neturėjo anksčiau? Ar prielaida, kad Jėzus yra Dievo dalis, turi prasmę šioje eilutėje?

Nepaisant to, kad Paulius puikiai žinojo, kad Jėzui patikėta valdyti, jis rašė apie tam tikrą hierarchiją 1 Korintiečiams 11:3:

„Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“.

Kodėl Jėzus sakė, kad jam suteikta valdžia? Ar jis jos neturėjo anksčiau? Ar prielaida, kad Jėzus yra Dievo dalis, turi prasmę šioje eilutėje?

Nepaisant to, jog Paulius puikiai žinojo, kad Jėzui patikėta valdyti, jis rašė apie nustatytą hierarchiją 1 Korintiečiams 11:3:

„Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas“.

Iš to seka, kad Jėzui buvo patikėta valdyti, tačiau jis visą laiką turėjo Dievo suverenitetą! (Svarbu tai, kad Paulius šiuos žodžius parašė Jėzui pakilus į dangų).

1 Korintiečiams 15:24-28 Paulius paaiškina dar tiesiau:

„Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo“. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame.

Mesijas – Aukščiausiojo Dievo kunigas

Psalmėje 110:4 randame dar vieną pranašystę apie būsimąjį Mesiją:

„Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili: „Tu esi kunigas amžinai, kaip Melchizedekas“.

Hebrajams 5:6 šis žodis buvo tiesiogiai pritaikytas Viešpačiui Jėzui:

„Ir kitoje vietoje sako: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu“.

Kaip mes suprantame frazę, kad Jėzus Kristus turi būti „vyriausiasis kunigas po Melchizedeko“?

Darant prielaidą, kad Jėzus yra Dievo ar Jo antrojo asmens dalis, neįsivaizduojama,  kad jo pavyzdys būtų žmogus, būtent Melchizedekas!

Be to, kaip skaitėme Pradžios 14:18-20, Melchizedekas „buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas“. Taigi, jei Jėzus yra įšventintas pagal „Melchizedeko pavyzdį“, kieno jis kunigas? Argi ne to pačio Aukščiausiojo Dievo?

Jei sutiksime, kad Viešpats Jėzus yra kunigas, tada trejybininkams kyla dar viena rimta dilema. Ar įmanoma būti ir kunigu, ir Dievu, kuriam kunigas aukoja auką?

Paulius Hebrajams 5:1 rašė:

„Juk kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes“.

Ar šie žodžiai gali būti taikomi Jėzui? Taip, tai rodo 5 eilutė.

„Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė:Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“.

Jei Jėzus būtų vienas (viena visuma) su Dievu, ar jis galėtų tapti vyriausiuoju kunigu? Ar jis tada neaukotų sau savo gyvenimo (o gal Dievo gyvenimo?).

Kokia išvada seka atidžiai skaitant Senojo Testamento tekstus apie Mesiją?

• Be abejo, šie tekstai leido juose žydams atpažinti pažadėtąjį Mesiją! Juose buvo išsamiai parašyta: ką darys Mesijas. Įdomu ir tai, kad tam tikriems išpranašautiems dalykams, žmogus neturėjo įtakos: gimimo vieta, Jo kilmė iš tam tikros šeimos ir tai, kas įvyko po mirties, pvz., burtų traukimas, kam atiteks drabužiai po mirusiojo ir pan. Nei vienas uzurpatorius negalėjo nukreipti savo gyvenimo taip, kad išsipildytų apie 300 išsamių pranašysčių

• Evangelistai, aprašydami Viešpaties Jėzaus gyvenimą ir darbus, evangelijose pabrėžė, kad pranašystėse Jėzus buvo nurodytas kaip Mesijas, o ne antrasis Dievo asmuo. Naujojo Testamento rašytojai dažnai remdavosi Senojo Testamento pranašystėmis, pvz., Izaijo 63: 1-3, žr. Luko 4: 17-21, Psalmės 22:19 žr. Jono 19: 23-24, skaitykite Mato 8:17, 21: 4, 27:9

• Visi mesijiniai tekstai rodo, kad Mesijas turi būti Dievo pasiuntinys ir Jo Tarnas, taigi jis turi būti kažkas kitas, o „ne Dievas Jahvė“

• Visi tekstai atskleidžia, kad Mesijas darys didelius darbus, ne todėl, kad jis yra „Dievo dalis ar Jo kitas asmuo“, tačiau Jis tai padarys tik dėl Dievo Jahvės suteikiamos paramos, kaip tai darė ir Dievo pranašai Senajame Testamente.

• Mesijiniuose tekstuose net nerasite užuominos į tokius trejybininkų mokymus kaip Trejybė, dviejų prigimčių persipynimą Viešpaties Jėzaus asmenyje (hipostatinė sąjunga) ar vienos dievybės teoriją, pasireiškiančiais skirtingais pavadinimais. Mesijas (kaip ir Dievo pranašai Senajame Testamente) meldžiasi Dievui, prašo palaikymo, pagalbos vykdant Dievo valią!

• Mesijui Dievas Tėvas suteikia valdžią ir galią. Ar Viešpaties Jėzaus žodžiai „Man suteikta jėga ir valdžia“ arba pranašystė iš Mato 26:64 „nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį (kieno?) Visagalio dešinėje (kieno?)“ to aiškiai nepatvirtina – jie taip pat yra pranašystės apie Mesiją iš Danieliaus 7:13-14 išsipildymas

• Jėzus kaip kunigas, panašus į Melchizedeką, yra „Aukščiausiojo Dievo arba Jehovos Dievo kunigas“. Ar pati Biblijoje vartojama frazė tik Dievui Jahvei – „Aukščiausiasis Dievas“ neprieštarauja trinitarizmo dogmai, kurioje pabrėžiama, kad nė vienas iš Trejybės asmenų nėra „Aukščiausiasis“, nes visi trys asmenys yra „lygūs“?

Santrauka

Skaitydami Senojo Testamento mesijinius tekstus, mes įsitikiname, kad Viešpats Jėzus , atsiųstas Dievo Tėvo kaip Mesijas, kad įgyvendintų visus Dievo tikslus! 2 Korintiečiams 1:20 skaitome:

„Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame „taip“. Todėl per jį skamba ir mūsų „Amen“ Dievo garbei“.

Senojo Testamento tekstai ne kartą savo turiniu ir pranašiškose detalėse apie Jėzų Mesiją prieštarauja Šventosios Trejybės ar Vienos dievybės mokymams!

Skaitant visą Šventąjį Raštą ir išanalizavus visas mintis apie Viešpatį Jėzų, pateiktas vienoje iš Wieruszo Kowalskio istorinių knygų, kurioje aprašyta krikščionybė, sunku nesutikti su trinitarizmo santrauka. Jis apie tai aprašė knygoje „Ankstyvoji krikščionybė. 1-10 amžius“ (W. Kowalski, Varšuva, 1985, p. 121).

„Trejybės doktrina arba „Nikėjos mokymas apie Kristų, prilygstantį (Dievui) Tėvui, perdėjo Jo dieviškumą ir sumenkino Jo kaip Išganytojo ir Mesijo svarbą“.

Pagalvokite, ar tai nėra tikslus trinitarizmo apibrėžimas?!

Taip pat skaitykite: Trejybė yra Trojos arklys, įvestas į krikščionybę – Kolosiečiams 2:8

Mūsų skaitytoja Margarita išvertė straipsnį iš lenkų kalbos: „Czego nas uczą teksty mesjanistyczne Starego Testamentu„