Czy Pismo Święte uczy o Trójcy?

Bez kategorii

Trojice a pohanské trojice božstev

Zjevil se Bůh Bible lidstvu jako Triáda nebo Trojice božstev?

Podívejme se, jak na tuto otázku odpovídají následující dva biblické verše:

Zachariáš 14: 9 „Hospodin bude Králem nad celou zemí; v onen den bude Hospodin jediný a jeho jméno jediné.”

5 Moj.6:4  „Slyš, Izraeli, Hospodin je náš Bůh, Hospodin jediný.

Aby výše uvedené biblické texty k nám „mluvily jasněji“, citujme je z katolického překladu bible v Poznani:    

„Slyš Izrael!” Jahve je náš Bůh, Jahve jediný

Jahve a cizí bohové

Než se dostaneme k věci, je třeba připomenout, že na rozdíl od národů obklopujících vyvolený lid, Izraelité uctívali pouze jednoho Boha. Bůh jedné osoby, který se jmenoval Jahve!

Byl to tento Bůh, který varoval svůj lid před bohy okolních národů slovy:

 

5 Moj. 6: 14,15 Nesmíš následovat cizí bohy, žádné z bohů okolních národů. Vždyť Hospodin, tvůj Bůh, jenž uprostřed tebe přebývá, je žárlivě milující Bůh! Jinak proti tobě vzplane hněv Hospodina, tvého Boha, a vyhladí tě z povrchu země.

 V panteonu božstev těchto jiných národů byly až příliš často triády nebo tři bohové. Chcete-li to zjistit, stačí vyhledat v encyklopediích informace o triádách, jako jsou kanaanské, babylonské, asyrské, egyptské nebo římské triády, např.:

  • Fénicie znala několik triád, jako Baal, Ashtoreth a Eshmun
  • V Babylonii existoval „tzv pánská trojice “Ea, Marduk a Gibil
  • Řecko je Zeus, Poseidon, Hades
  • V Mezopotámii byla nejslavnější trojicí božstev Elil, An a Enki,
  • Egypt – „rodinná triáda“ (otec, matka, syn) Osiris, Isis, Horus
  • Řím je Kapitolská trojice “skládající se ze tří božstev: Jupitera, Juna a Minervy (identifikovaných jako Zeus Héra a Athéna)
  • V hinduismu: Brahma, Vishnu, Siwa (typický koncept jednoho boha ve třech osobách)
  • Čína – „Fu Lu Shou“ – v čínských lidových vírách trojice hvězdných božstev, která zahrnuje: Fuxing jako bůh štěstí, Shouxing jako bůh dlouhověkosti a Luxing jako bůh kariéry.

Nechceme psát o různých formách těchto trojic, které se také vyskytují v jiných pohanských náboženstvích, ale i těch, která jsou nám dokonce blízká, jako je slovanská trojice, tzv. Triglav.

Původnímu panteonu slovanských bohů také vládla trojice hlavních bohů v čele se Svatorogem

(ev. Svatoroţic – Daţbog), po něm následovali Perun a Velen.

Je možné, že aby se církev odlišila od jiných trojic, začala používat slovo „Nejsvětější“ (vylepšená forma nejvyššího stupně od slova svatá), i když takové slovo v Písmu není!

Je Trojice biblické učení nebo pohanské?

Při čtení Bible stojí za to věnovat pozornost tomu, co biblický Bůh řekl o náboženství Kanaánců. (Kanaánci uctívali trojice božstev, jako je El, Baal, Asherah.) Židé se nepochybně mnohokrát setkali s učením jiných pohanských náboženství o trojicích a to dokonce i v Egyptě.

V 5 Mojžíšově 12: 29–31 však čteme toto varování:

Až Hospodin, tvůj Bůh, před tebou vyplení pronárody, které si jdeš podrobit, a až si je podrobíš a usadíš se v jejich zemi, dej si pozor, abys neuvízl v léčce, která po nich zbude , až budou před tebou už vyhlazeny: abys nevyhledával jejich bohy a neřekl: „Jak sloužily tyto pronárody svým bohům, tak to budu dělat i já!“ Něco takového nesmíš udělat pro Hospodina, svého Boha, neboť všechno, co ony činily pro své bohy, Hospodin nenávidí jako ohavnost; vždyť ony pro své bohy spalují dokonce své syny a dcery.

Přední biblické texty tohoto komentáře nenechávají pochyb o tom, že Bůh popsaný v Bibli se lišil od bohů okolních národů, protože byl Bohem jedné osoby, byl jediným Bohem, na rozdíl od trojic  okolních národů. Izraelité byli jedineční mezi okolními národy, které uctívaly doslova tisíce božstev. Izraelité se vyznamenali jako vyvolený národ, protože věřili v jediného Boha, JHVH!

Důležitou kuriozitou k textu z 5. Mojžíšovy 6: 4 je, že překladatelé „Septuaginty“ překládající, jak text z Genesis 1: 1, tak tematický text, o kterém diskutujeme tak, že hebrejské slovo „Elohim“ bylo přeloženo do řeckého slova „ho Theos“,  nebo „ BŮH “v jednotném čísle.

 

Udělali to proto, že nepochybovali o tom, že biblický bůh je „JEDEN JHVH“, a ne nějaká trojice!

V řečtině neexistuje množné číslo, které by zdůrazňovalo majestátnost nebo důstojnost tzv. „královské množné číslo“.

Co učil Pán Ježíš o Bohu?

Jaký byl názor Pána Ježíše na toto téma: Chce Nový zákon změnit koncept Boha jedné osoby na Nejsvětější Trojici? Chtěl Ježíš odhalit něco nového o existenci Všemohoucího bytí? Naznačil, že je třetí částí Trojice?

Přečtěte si Marka 12:29

„Ježíš odpověděl: „První je toto: ‚Slyš, Izraeli, Hospodin, Bůh náš, jest jediný pán”

Pán Ježíš v tomto bodě cituje stejnou pasáž z 5. Mojžíšovy 6: 4, která to potvrzuje:

„Slyš, Izraeli, Hospodin je náš Bůh, Hospodin jediný.”

Pokud by to bylo jinak, musel by o tom otevřeně učit své učedníky, kteří byli Izraelity a kteří celý život věřili v Jahveho Boha.

Text Zecharjáše 14: 9, který byl v úvodu citován, byl  proroctvím pro budoucnost. Takže skutečnost, že „POUZE JHVH“ měl být v budoucnu také Všemohoucím Bohem, se neměla měnit ani aktualizovat!

Bůh je pravdivý

Pokud jste zastáncem nauky Trojice, prosím, odpovězte na jednoduchou otázku:

Podvedl by Bůh vyvolený lid se kterým uzavřel smlouvu a všechny čtenáře Bible tím, že se zjeví jako jeden z Yahwehů, aniž by se vůbec zmínil o konceptu trojice?

Kdyby byl Všemohoucí Bohem v podobě trojice, určitě by to na stránkách Bible odhalil od samého začátku! Takové učení však nevidíme ani ve Starém zákoně, ani v Novém zákoně. Fráze „JEDEN“, když se odkazuje na Všemohoucího Boha, se vyskytuje v celém Písmu a je třeba zdůraznit, že se nehodí k pojmům Trojice,  Triády!

Možná však, jak mylně tvrdí stoupenci Trojice, „tato falešná božstva Trojice potvrzují existenci této pravé, biblické Trojice“?

Viz 2. Korinťanům 6: 15–17 o této úvaze spojující pojmy od pohanských, nekřesťanských náboženství ke křesťanství.

Jaký souzvuk Krista s Beliálem? Jaký podíl věřícího s nevěřícím? Jaké spojení chrámu Božího s modlami? My jsme přece chrám Boha živého. Jak řekl Bůh: ‚Budu přebývat a procházet se mezi nimi, budu jejich Bohem a oni budou mým lidem.‘ A proto ‚vyjděte z jejich středu a oddělte se‘, praví Hospodin a ‚ničeho nečistého se nedotýkejte, a já vás přijmu‘

Není pochyb, že náboženské koncepty pohanských náboženství by neměly mít nic společného s učením čistého křesťanství! Na druhé straně by se křesťané měli od takových nebiblických přesvědčení a učení vzdálit, protože vedou k modlářství.

Bůh se nemění

Písmo říká, že Bůh se nemění. Je to stejný Bůh, kterého vyvolený lid uctíval. Tím, že poslal Pána Ježíše na Zemi, nám dal prostředníka nové smlouvy (té staré byl Mojžíš). Apoštol Pavel to jasně uvedl

v 1  Korinťanům 8: 4–6.

    „Takže pokud jde o jídlo, které již bylo obětováno modlám, víme dobře, že na světě nejsou žádné modly a žádný bůh kromě jednoho Boha.” A i když v nebi i na zemi existují takzvaní bohové – existuje pro nás mnoho takových bohů a pánů, existuje pouze jeden Bůh, Otec, od kterého všechno pochází a pro kterého existujeme, a jeden Pán, Ježíš Kristus, skrze něhož bylo všechno stvořeno a díky čemuž jsme také „

Pavel napsal, že pro křesťany je jediný Bůh. Tento jediný Bůh, jak čteme ve výše uvedeném textu, je náš nebeský Otec. Všimněte si, že v tomto verši není o Duchu svatém jediné slovo.

Pro opravdové křesťany je šokující a absurdní hledat „plnější zjevení Boha“ čerpáním příkladů z cizích kultur!

Šokující bylo, že krásu biblického monoteismu vystřídal koncept trojice vycházející z pohanských náboženství a mytologie. Je rovněž nepřijatelné brodit se filozofií a prázdnými úvahami o domnělém vztahu mezi Ježíšem, Bohem Otcem a Duchem svatým.

Bohužel, trinitaristé, kteří nemají žádné konkrétní důkazy o biblické povaze trojičního dogmatu, používají vícesvazkové pojednání o tom, zda je Ježíš soupodstatný s Otcem (homousios), od kterého pochází.

Kdy se tedy trojice dostala ke křesťanství?

Níže citujeme Wikipedii  odkazující na knihy Jaroslava Pelikana, který byl profesorem historie – specializace křesťanství.

„V důsledku administrativního úsilí přilákat nevěřící z římského světa byly některé takové obrazy postupně začleněny do křesťanství.” To nakonec vedlo k poznání, že Syn a Duch svatý jsou si rovni s Otcem. Kritici také namítají, že trinitářská doktrína byla výsledkem více politických než teologických akcí. “

Podle mnoha historiků touha přilákat lidi (pohany) k novému náboženství přispěla k zavedení konceptu Nejsvětější Trojice.

Až dosud mnozí uctívali slunce a trojici božstev. Byly tedy převzaty jejich svátky a koncepty často spojené s uctíváním slunce, které měl Kristus nahradit.

Kniha Edmunda Lewandowského Tváře křesťanského náboženství o Vánocích říká:

„Svátek byl založen v roce 354 za vlády papeže Liberia (352–366). V ten den lidé říše oslavovali den narození neporazitelného slunce (Dies Natalis Solis Invicti) všeobecně a slavnostně…. Ve třetím století byl rozšířen kult Mithry, který úspěšně konkuroval křesťanství, také velmi populární. Den narození tohoto božstva byl oslavován 25. prosince “

Přijetím tohoto svátku se tedy změnil pouze předmět uctívání.

Ve Slovníku mýtů a kulturních tradic, editovaném Władysławem Kopalińskim, pod heslem Mitra čteme, že Mithras je mnohem starší než křesťanství a že „Síla Mithrasova kultu svědčí také o tom, že si křesťanství zvolilo neděli, svatý den boha Slunce Mithru, jako svátek místo soboty, biblický Sabat (podle H. Lamera).

 Solární symboly

Solární symboly jsou ještě dnes viditelné, například v monstranci, která má tvar a podobu slunce. Můžete je také vidět ve svatozáři umístěné nad hlavami svatých a Ježíše.

Vrátíme-li se k dříve citované knize „Tváře křesťanského náboženství“, najdeme zajímavé prohlášení z pastoračního dopisu papeže Lva I. Velkého (440-461):

„Existují lidé, kteří si myslí, že slavnost by se neměla slavit, ani tak kvůli Kristovu narození, ale kvůli vycházejícímu novému slunci … než vstoupí do baziliky svatého apoštola Petra, postaví se na schody, otočí se a pokorně skloní hlavu ke slunečnímu disku”

Pohanský trinitarismus nebo biblický monoteismus.

Podle Písma svatého i historiků nemá pojem triády nic společného s „biblickou“ vědou nebo kulturou, ale je převzat „živý“ z nebiblických a dokonce pohanských učení!

I islám, postavený na základě starozákonního monoteismu, popřel toto učení slovy Mohameda v Koránu (IV, 171).

„Věř tedy v Boha a v jeho posly a neříkej: Tři!  (Tři – ve vztahu k Bohu ve třech osobách).

Biblické texty diskutované v tomto komentáři znovu ukazují, že dogma o „Nejsvětější Trojici“ nebo tvrzení, že  v Bibli se vyskytuje  „forma trojice“, je neslučitelná s Písmy.

Biblickou pravdu nelze přemoci argumentem že jsou „věrní věřící“ v biblické učení „Nejsvětější Trojice“!

Praví následovníci Pána Ježíše měli být v menšině – následovat „úzkou cestu“, nikoli „širokou cestu“ (Matouš 7: 13,14).

Křesťané se měli držet biblické pravdy, nikoli sekulární filozofie, jak říkají níže uvedené texty:

 Jan 17:17 Posvěť je pravdou; tvoje slovo je pravda.

Kolosanům 2: 8 Dejte si pozor, aby vás někdo nesvedl prázdným a klamným filozofováním, založeným na lidských bájích, na vesmírných mocnostech, a ne na Kristu.

překlad provedl čtenář Milan

 

Překlad byl vytvořen z článku do polštiny:Trójca Przenajświętsza a pogańskie Triady

Who are antytrynitarianie.pl?

Blog antytrynitarianie.pl is a private initiative of people who want to present arguments which have convinced them to believe in one-person God of the Bible – Jahwe (Yahweh) -as well as allowed them to reject the dogma of the Holy Trinity.

Our website shouldn’t be identified with any religious group or church. We believe that belonging to one or another nontrinitarian group is a personal choice.

We don’t ask anyone about their religion, because for us arguments, not human authorities, are important.

We are not associated with any political organisation, too.

On the blog we present and comment on verses which convince us to believe in one God and His Son – Lord Jesus Christ and these which allegedly support the belief in the Holy Trinity.

If you have another opinion about God’s nature, we respect it. Of course we are eager to get to know your opinion and eventually take it into account in our discussion. At the same time we don’t want to offend others’ beliefs and feelings. We think that everyone can believe in what their heart and mind are saying and what is in line with the Holy Spirit’s lessons.

We believe that this website will help truth seekers find answers to a question: who is God about whom we read in the Bible.

Why was this blog created?

When we started writing this blog, there wasn’t any similar place on the Internet, with such a wide range of the biblical comments. We wanted to gather the biblical arguments of antitrinitarians and more than 100 specific verses in one place.

We hope that thanks to this we will encourage readers to read the Bible and meditate on good news included in this Book. We want also to prove that the dogma of the Holy Trinity obscures a gospel preached by Jesus and His followers.

We don’t have any funding or reimbursement from any institution, congregation or church. We have never been on any religious post. We have never asked our readers for financial support. We don’t use adverts to earn money too, because we believe that it wouldn’t suit to gravity of the biblical topics which we write about. Material which we have published is only a small part of the information from the Bible which we want to pass on.

The Lord Jesus is our personal Savior in this sense that he has sacrificed his life to save everybody. God isn’t a mysterious, philosophical and unknowable Creature – Trinity. He is a loving Father who invites us to get to know him (John 17 :3).

Verses are quoted from different accessible Polish translations of the Bible. Bolds and italics are introduced by us and their aim is to draw attention to key words. Quoted fragments of other publications come mainly from our library.

We wish you a nice lecture. If you want to ask a question or contact with us in another case, write to the e-mail address: info@antytrynitarianie.pl

 

The translation was made by our reader from the article: Kim są antytrynitarianie.pl

Ką mes sužinome apie Jėzų iš Senojo Testamento?

 Kaip tikriausiai žinome, žydai Bibliją suskirstė į tris dalis (Tora – Įstatymas, Nevimas – istorinės ir pranašų knygos, Ketuvimas – psalmės, patarlės, pranašystės, istorinės ir išminties knygos). Tai buvo vieninteliai įkvėpti Raštai Jėzaus laikais, kurie pažadėtąjį Mesiją leido atpažinti Viešpatyje Jėzuje. Jėzus kviečia patikrinti, kas apie jį parašyta hebrajų raštuose Luko 24:44:

Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?

Pacituotoje ištraukoje Jėzus atkreipia dėmesį į pranašystes, liudijančias, kad jis yra Kristus arba Mesijas, apie kurį kalbama hebrajų raštuose.

Kas yra svarbu ir ką reikia pabrėžti, kad iki 60 m. po Kr. Jėzaus pasekėjai naudojo TIK Senojo Testamento Raštusir žodines tradicijas, nes dar nebuvo parašytos Šventojo Rašto evangelijos ir laiškai. Čia iškyla išvada, kad po Jėzaus mirties, maždaug po 30 metų, hebrajų Raštai buvo vieninteliai rašytiniai įrodymai, kuriuose Jėzus atpažįstamas kaip pažadėtasis Mesijas. Ar žydai, remdamiesi mesijinėmis pranašystėmis, tikėjosi, kad ateis Mesijas ar Trejybės Dievo antrasis asmuo?

 Ką pranašystės hebrajų Raštuose skelbė apie Jėzų?

Taigi, ar pranašystės atskleidė, kad Dievas antrame asmenyje ateis į žemę? Tokių užuominų (žinučių) Senajame Testamente bergždžia ieškoti.

Remiantis Šventuoju Raštu, žydai tikėjosi tokio žmogaus kaip Mozė pasirodymo!

NIEKAS nesitikėjo, kad pats Dievas nusileis į žemę, kadangi jokia pranašystė to nepranašavo!

Pats Jėzus net cituotoje eilutėje nurodo mokiniams, kad pranašystės nurodo jį kaip Mesijąo ne Dievą.

Jėzaus mokiniai puikiai suprato, kas yra Jėzus. Jono 1:41, kai Andriejus sutiko Petrą, jis jam nepasakė, kad jie sutiko Dievą … bet Dievo pažadėtąjį Mesiją:

„Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“)“.

Panašiai Simeonas nepatirs mirties, kol nepamatys pažadėto Mesijo, tai skaitome Luko 2:26.

„Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo“.

Ką reiškia Mesijas

Žodis „Mesijas“ (kilęs iš hebrajų kalbos veiksmažodžio „maszách“ šaknies), kuris reiškia „pateptas“ arba „pateptasis“. Šis žodis reiškia Dievo išrinktojo patepimą (anksčiau aliejus buvo pilamas ant išrinktojo galvos, kitaip sakant „jis buvo pateptas“). Mesijas (pateptasis) į graikų kalbą yra išverstas kaip Kristus, ir veltui reikia ieškoti fakto, kad pats Dievas turi būti Mesiju, nes tai prieštarautų šio žodžio prasmei.

Skaitydami Mato 16:15-20 neturėtume abejoti, kad Jėzus buvo Mesijas, o ne „antrasis Dievo asmuo“. Jėzus klausė savo mokinių tiesiogiai (žr. 15 eilutę): „O kuo jūs mane laikote?“, tada skaitome Mato 16:16, Petras tarė: „ … Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.

Ar Jėzus prieštaravo šiems žodžiams? Ar jis paaiškino, kad yra trejybės Dievo dalis? Priešingai, Mato 16:20 atskleidžia, jog jis griežtai uždraudė mokiniams „… niekam neskelbti, kad Jis yra Mesijas“.

Jėzus turėjo puikią galimybę savo artimiausiems mokiniams paaiškinti, kad jie kalbėjosi su įsikūnijusiu Dievu (kitu Jo asmeniu), tačiau to nepadarė.

Apibendrinant ligšiolinius svarstymus, padarykime svarbią išvadą: Nesuprasdami, ką Senojo Testamento tekstuose reiškė žodis „Mesijas“, nesuprasime, kas buvo Jėzus. Šį terminą plačiau paaiškiname įraše (straipsnyje): Ar Viešpats Jėzus yra Tavo Mesijas?

Kas tai supranta, žino, kad Mesijas NEGALI BŪTI PATS Dievas, nes Mesijas yra Dievo pasirinktas ir Dievo pateptas asmuo. Tai aiškiai rodo frazė „Viešpaties Mesijo“, pavartota Luko 2:26.

Simeonas turėjo matyti ne patį Dievą, o Dievo (Viešpaties) Mesiją.

Mesijinės pranašystės

Jėzus išpildė apie 300 skirtingų pranašysčių, užrašytų Senajame Testamente, tai įrodo Evangelijos pasakojimai ir laiškai.

Kviečiame jus išstudijuoti bent keletą šių mesijinių tekstų apie Viešpatį Jėzų, kad įsitikintumėte, jog jie nurodė ne į Dievo atėjimą, o į Dievo išrinktojo, tokio žmogaus kaip Mozė, pasirodymą.

Tai aiškiai pasakyta, pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 18 skyriuje, 15 ir 18 eilutėse:

Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane – jo klausykite!“. „Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu“.

Kaip matome, ne Dievas turėjo pasirodyti žemėje, o išpranašautas pranašas panašus į Mozę! Jei pats Dievas nusileistų į žemę, ar būtų tikslinga lyginti Dievą su Moze ir sakyti, kad Jėzus yra pranašas kaip ir Mozė? Vis dėlto Biblijos tiesa yra ta, kad tiek Mozė, tiek Jėzus buvo pranašai, kalbėję to paties Dievo vardu, kaip ir Dievas YHWH.

Jėzaus mokiniai panašiai samprotavo ir po Jo mirties bei prisikėlimo. Steponas pabrėžtinai tai pasakė Apaštalų darbuose 7:37:

„Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane“.

Jahvės tarnas

Remiantis šiais žodžiais, ne Dievas turėjo pasirodyti Žemėje, bet Dievas turėjo prikelti pranašą panašų į Mozę. Šis pranašas turėjo kilti „iš brolių tarpo“, tai yra iš išrinktosios tautos (turėjo būti žmogumi), Mesiju ir būti panašus į Mozę, Jahvės Tarnu!

Šia tema Jozuės 1:7 mes skaitome:

„Tik būk stiprus ir labai ryžtingas, ištikimai elgdamasis pagal visą Mokymą, kurį mano tarnas Mozė tau davė. Nenutolk nuo jo nei į dešinę, nei į kairę, kad tau sektųsi, kur tik tu eitumei!“

Pranašystės rodo, kad Jėzus, kaip ir Mozė, turėjo būti „Jehovos tarnas“?

Tai paaiškėja, perskaičius Izaijo 42:1:

„Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi.Apgaubiau jį savo dvasia,kad neštų tautoms teisingumą“.

Apie ką kalba pranašas? Ar frazės „mano tarnas“, „išrinktasis“, „kuriuo aš gėriuosi“ įrodo asmenų lygybę Trejybėje, ar labiau paneigia trigubo (trejybės) Dievo dogmą?

Verta susimąstyti, ar Dievas gali apie savo tariamą kitą asmenį pasakyti, kad jis yra Jo (Jahvės) tarnas, prisiimdamas šių asmenų lygybę?

Tūkstantmečio Biblijos antrojo leidimo žodynėlyje skaitome, kad Izaijo 42 titulas „JAHVĖS TARNAS“ kyla iš žydų tradicijos, o Naujajame Testamente nurodytas kaip MESIJAS! Ar apaštalai tai suprato panašiai? Žinoma.

Apd 4:26-27 tai aiškiai pasakoma:

„Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Mesiją. Taip. Šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei“.

Kas, pasak Izaijo, būtų Mesijas? Ar Jis nėra „Jahvės tarnas“? (Ši tema išsamiau aptariama įraše (straipsnyje) Kas yra Jahvės tarnas?).

Mylimasis sūnus

Ką pats Dievas mums sako apie Jėzų? Jėzaus krikšto metu Dievas kalba apie Jėzų. Mato 3:17:

„O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

Ar šie žodžiai (kad Dievas buvo patenkintas Jėzumi) turėtų prasmę, jei Dievas kalbėtų apie save (ar apie savo kitą asmenį)?

Tūkstantmečio Biblijos leidime šios eilutės išnašoje rašoma:

„Žodžių, kurie išgirsti iš dangaus, unikalumas yra tas, kad: 1) Jėzus vadinamas mylimu Sūnumi. Graikų kalboje šis terminas taip pat gali reikšti „mylimiausią tarną“, ir tada mes turėtume tam tikrą užuominą į Viešpaties tarną Iz 42:1; 2)“

Niekas neabejoja, kad Izaijo knygoje minimas „Jehovos tarnas“ yra Viešpats Jėzus (taip pat žr. Izaijo 42:1-4; 49:1-6; 50:4-9; 52:13-15; 53:12-13).

Tą pačią išvadą darome, skaitydami Apaštalų darbų 10:38, kad Dievas buvo su Juo (su Jėzumi). Kodėl iškyla tokia išvada, jei Jėzus yra tas pats Dievas?

Jei tai išpranašauta pranašystėse, Mesijas negali būti Dievo „antrasis asmuo“. Tokią išvadą patvirtina kiti Senojo Testamento teiginiai, pavyzdžiui,  Danieliaus 7:13-14.

Danieliaus pranašystės

Spręskite patys, jei iš šios vizijos galime padaryti išvadą, kad Jėzus yra antrasis VIENO Dievo asmuo. Danieliaus 7:13-14:

„Aš mačiau nakties regėjime dangaus debesimis ateinantį tarsi žmogaus sūnų. Jis buvo privestas prie Amžinojo. Jam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė – nesunaikinama!“

Ar skaitant šį tekstą nesusidaro įspūdis, kad Viešpats Jėzus (Žmogaus Sūnus) ir „Amžinasis“ yra du skirtingi asmenys? Ar Dievą galima „atvesti“ prieš tą patį Dievą?

O kas nutiko šioje vizijoje su trečiuoju tariamu Dievo asmeniu, t.y. „Šventąja Dvasia“?

Steponas turėjo panašią viziją prieš pat jį užmėtant akmenimis. Tai skaitome Apaštalų darbų 7:56.

„Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“.

Be to, kad vizijoje šalia Dievo nėra Dvasios, šiame aprašyme taip pat verta paminėti, kad Steponas Jėzų mato Dievo dešinėje (o ne Tėvo dešinėje)! Darant prielaidą, kad turime vieną Dievą, o kitas Jo asmuo yra tas pat Dievas, ar jis negali stovėti prie Dievo dešinės!

Ar galima Dievui patikėti valdymą?

Pranašiškoje vizijoje Danielius matė, kad „žmogaus sūnui“ patikėta valdyti. Jei Jėzus nuo pat pradžių būtų buvęs Dievas, nebūtų reikėję patikėti jam karalystės, kurią, kaip ir Dievas, jau būtų turėjęs, tačiau pranašystės aiškiai skelbia, kad būsimasis Mesijas bus išaukštintas Dievo, kuris patikės jam VALDYMĄ, o tai matyti iš žemiau cituojamų eilučių:

Jer. 23:5. „Ateis diena, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.
Iz. 32:1.  Štai karalius karaliaus teisume ir kunigaikščiai valdys teisingai.
Ezech. 37:24. Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir jie turės vieną ganytoją. Jie laikysis mano sprendimų ir vykdys mano nuostatus.
Iz. 11:3. Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi.
Ps. 110:2. VIEŠPATS išplės tavo galybės skeptrą iš Ziono: „Valdyk tave supančius priešus!“
Ps. 2:6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Ziono – savo šventojo kalno!“
Zachar. 9:10. Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, ir jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės (t.y. Eufrato) ligi žemės pakraščių.

 Visa valdžia Man suteikta

Ar prireiktų pranašysčių, pranašaujančių apie pačio Dievo karaliavimą? Ką sako pats Jėzus? Ar jis tvirtina, kad kaip Dievas jis visada karaliavo? Perskaitykite jo žodžius, užrašytus Mato 28:18:

„Tada Jėzus priėjo prie jų ir tarė šiuos žodžius:„ Man suteikta visa valdžia danguje ir žemėje “.

Kodėl Jėzus sakė, kad jam suteikta valdžia? Ar jis to neturėjo anksčiau? Ar prielaida, kad Jėzus yra Dievo dalis, turi prasmę šioje eilutėje?

Nepaisant to, kad Paulius puikiai žinojo, kad Jėzui patikėta valdyti, jis rašė apie tam tikrą hierarchiją 1 Korintiečiams 11:3:

„Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“.

Kodėl Jėzus sakė, kad jam suteikta valdžia? Ar jis jos neturėjo anksčiau? Ar prielaida, kad Jėzus yra Dievo dalis, turi prasmę šioje eilutėje?

Nepaisant to, jog Paulius puikiai žinojo, kad Jėzui patikėta valdyti, jis rašė apie nustatytą hierarchiją 1 Korintiečiams 11:3:

„Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas“.

Iš to seka, kad Jėzui buvo patikėta valdyti, tačiau jis visą laiką turėjo Dievo suverenitetą! (Svarbu tai, kad Paulius šiuos žodžius parašė Jėzui pakilus į dangų).

1 Korintiečiams 15:24-28 Paulius paaiškina dar tiesiau:

„Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo“. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame.

Mesijas Aukščiausiojo Dievo kunigas

Psalmėje 110:4 randame dar vieną pranašystę apie būsimąjį Mesiją:

„Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili: „Tu esi kunigas amžinai, kaip Melchizedekas“.

Hebrajams 5:6 šis žodis buvo tiesiogiai pritaikytas Viešpačiui Jėzui:

„Ir kitoje vietoje sako: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu“.

Kaip mes suprantame frazę, kad Jėzus Kristus turi būti „vyriausiasis kunigas po Melchizedeko“?

Darant prielaidą, kad Jėzus yra Dievo ar Jo antrojo asmens dalis, neįsivaizduojama,  kad jo pavyzdys būtų žmogus, būtent Melchizedekas!

Be to, kaip skaitėme Pradžios 14:18-20, Melchizedekas „buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas“. Taigi, jei Jėzus yra įšventintas pagal „Melchizedeko pavyzdį“, kieno jis kunigas? Argi ne to pačio Aukščiausiojo Dievo?

Jei sutiksime, kad Viešpats Jėzus yra kunigas, tada trejybininkams kyla dar viena rimta dilema. Ar įmanoma būti ir kunigu, ir Dievu, kuriam kunigas aukoja auką?

Paulius Hebrajams 5:1 rašė:

„Juk kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes“.

Ar šie žodžiai gali būti taikomi Jėzui? Taip, tai rodo 5 eilutė.

„Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė:Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“.

Jei Jėzus būtų vienas (viena visuma) su Dievu, ar jis galėtų tapti vyriausiuoju kunigu? Ar jis tada neaukotų sau savo gyvenimo (o gal Dievo gyvenimo?).

Kokia išvada seka atidžiai skaitant Senojo Testamento tekstus apie Mesiją?

  • Be abejo, šie tekstai leido juose žydams atpažinti pažadėtąjį Mesiją! Juose buvo išsamiai parašyta: ką darys Mesijas. Įdomu ir tai, kad tam tikriems išpranašautiems dalykams, žmogus neturėjo įtakos: gimimo vieta, Jo kilmė iš tam tikros šeimos ir tai, kas įvyko po mirties, pvz., burtų traukimas, kam atiteks drabužiai po mirusiojo ir pan. Nei vienas uzurpatorius negalėjo nukreipti savo gyvenimo taip, kad išsipildytų apie 300 išsamių pranašysčių

 

  • Evangelistai, aprašydami Viešpaties Jėzaus gyvenimą ir darbus, evangelijose pabrėžė, kad pranašystėse Jėzus buvo nurodytas kaip Mesijas, o ne antrasis Dievo asmuo. Naujojo Testamento rašytojai dažnai remdavosi Senojo Testamento pranašystėmis, pvz., Izaijo 63: 1-3, žr. Luko 4: 17-21, Psalmės 22:19 žr. Jono 19: 23-24, skaitykite Mato 8:17, 21: 4, 27:9

 

  • Visi mesijiniai tekstai rodo, kad Mesijas turi būti Dievo pasiuntinys ir Jo Tarnas, taigi jis turi būti kažkas kitas, o „ne Dievas Jahvė“

 

  • Visi tekstai atskleidžia, kad Mesijas darys didelius darbus, ne todėl, kad jis yra „Dievo dalis ar Jo kitas asmuo“, tačiau Jis tai padarys tik dėl Dievo Jahvės suteikiamos paramos, kaip tai darė ir Dievo pranašai Senajame Testamente.

 

  • Mesijiniuose tekstuose net nerasite užuominos į tokius trejybininkų mokymus kaip Trejybė, dviejų prigimčių persipynimą Viešpaties Jėzaus asmenyje (hipostatinė sąjunga) ar vienos dievybės teoriją, pasireiškiančiais skirtingais pavadinimais. Mesijas (kaip ir Dievo pranašai Senajame Testamente) meldžiasi Dievui, prašo palaikymo, pagalbos vykdant Dievo valią!

 

  • Mesijui Dievas Tėvas suteikia valdžią ir galią. Ar Viešpaties Jėzaus žodžiai „Man suteikta jėga ir valdžia“ arba pranašystė iš Mato 26:64 „nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį (kieno?) Visagalio dešinėje (kieno?)“ to aiškiai nepatvirtina – jie taip pat yra pranašystės apie Mesiją iš Danieliaus 7:13-14 išsipildymas

 

  • Jėzus kaip kunigas, panašus į Melchizedeką, yra „Aukščiausiojo Dievo arba Jehovos Dievo kunigas“. Ar pati Biblijoje vartojama frazė tik Dievui Jahvei – „Aukščiausiasis Dievas“ neprieštarauja trinitarizmo dogmai, kurioje pabrėžiama, kad nė vienas iš Trejybės asmenų nėra „Aukščiausiasis“, nes visi trys asmenys yra „lygūs“?

Santrauka

Skaitydami Senojo Testamento mesijinius tekstus, mes įsitikiname, kad Viešpats Jėzus , atsiųstas Dievo Tėvo kaip Mesijas, kad įgyvendintų visus Dievo tikslus! 2 Korintiečiams 1:20 skaitome:

„Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame „taip“. Todėl per jį skamba ir mūsų „Amen“ Dievo garbei“.

Senojo Testamento tekstai ne kartą savo turiniu ir pranašiškose detalėse apie Jėzų Mesiją prieštarauja Šventosios Trejybės ar Vienos dievybės mokymams!

Skaitant visą Šventąjį Raštą ir išanalizavus visas mintis apie Viešpatį Jėzų, pateiktas vienoje iš Wieruszo Kowalskio istorinių knygų, kurioje aprašyta krikščionybė, sunku nesutikti su trinitarizmo santrauka. Jis apie tai aprašė knygoje „Ankstyvoji krikščionybė. 1-10 amžius“ (W. Kowalski, Varšuva, 1985, p. 121).

„Trejybės doktrina arba „Nikėjos mokymas apie Kristų, prilygstantį (Dievui) Tėvui, perdėjo Jo dieviškumą ir sumenkino Jo kaip Išganytojo ir Mesijo svarbą“.

Pagalvokite, ar tai nėra tikslus trinitarizmo apibrėžimas?!

Taip pat skaitykite: Trejybė yra Trojos arklys, įvestas į krikščionybę – Kolosiečiams 2:8

Mūsų skaitytoja Margarita išvertė straipsnį iš lenkų kalbos: Czego nas uczą teksty mesjanistyczne Starego Testamentu

 

Szukaj na stronie:
BLOG z wersetami

Zapraszamy na nasz blog z wersetami biblijnymi,

Wersety biblijne za i przeciw Trójcy Świętej

które omawiamy zarówno pod kątem nauk biblijnych, jak również trynitaryzmu

Masz pytania napisz do nas: admin@antytrynitarianie.pl